1426 m. ir 1523 m. rašytiniuose šaltiniuose minima kulto vieta prie Mosėdžio mūsų dienomis tapatinama su Šilalės ąžuolu ir Didžiuoju akmeniu. Akmenį su įdubimu 1970 m. rado ir ištyrinėjo archeologai. Tyrinėjimų metu buvo išaiškinta, kad ši vieta buvo naudojama ilgą laiką. Kuršiams ir didelei daliai kitų baltų tautų būdingos tokios vietos, kur ant akmenų susirenka ypatingas vanduo – pirmojo sniego, ryto rasos. Šalia tokių akmenų būdavo kuriama šventoji ugnis. Gyvuoja padavimas, kad abiejų tokių stichijų – vandens ir ugnies – derinys yra dangaus dievybė Perkūnas, kuris rūpinasi geru derliumi ir turtais.
Atsiliepimai