Birželio 24 d. švęsime RASAS, KUPOLINES, kurios, įvedus krikščionybę, pradėtos vadinti JONINĖMIS Tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė, vasaros saulėgrįža
Mūsų protėviai tikėjo, kad rasa prieš saulei patekant turi nepaprastų gydomųjų galių. Taip pat tikėta, kad kuo didesnė rasa bus šventės rytą, tuo bus geresnis derlius
Senas Rasų paprotys yra kupoliavimas – žolynų rinkimas išvakarėse arba rytą prieš saulėtekį. Iš kupolių (surinktų žolynų) merginos pindavo apeiginius vainikus, kuriais puošdavo namus, vartus, duris, jais puošdavosi ir pačios bei naudojo vedybiniuose burtuose.
Svarbi šventės sakmė – paparčio pražydėjimas Tikėta, kad vidurnaktį pražysta papartis, o radęs jo žiedą žmogus supranta paukščių ir gyvulių kalbą, visų pasaulio žmonių kalbas, skaito mintis, mato užkastus turtus.
Ir tada, ir dabar Lietuvoje bei Latvijoje per Jonines žmonės keliauja iš miesto į kaimą, kad susitiktų, valgytų, gertų, dainuotų ir švęstų saulėgrįžą, laikydamiesi senovinių liaudies tradicijų, susijusių su atsinaujinimu ir derlingumu. Per Jonines renkami šermukšnių, ąžuolų, liepų, beržų lapai ir kabinami papuošti namus, daržines, svirnus, taip pat pririšami prie vartų, durų ir mašinų. Piktoms dvasioms ir raganoms atbaidyti kabinamos dygliuotos šakelės, usnys ir dilgėlės. Iš gėlių, žolynų ir ąžuolo lapų pinami apvalūs ant galvos nešiojami vainikai. Vainikai vyrams ir moterims pinami iš įvairių rūšių augalų. Moterys ir merginos nešioja vainikus iš gėlių, žolynų ir žolelių. Tikima, kad vainikai, pinti iš dvidešimt septynių gėlių ir žolelių, apsaugo nuo nelaimių ir ligų bei atbaido priešus. Vyrai ir berniukai nešioja ąžuolo lapų vainikus, simbolizuojančius fizinę ąžuolo jėgą. Šalia Joninių sūrio ir laužų vainikai taip pat yra saulės simboliai. Per Jonines laužai yra uždegami ir deginami nuo saulėlydžio iki kito ryto Šis paprotys reiškia tikėjimą, kad laužų šviesa pereis į kitus saulės metus. Lyguo arba Joninių dainų dainavimas siejamas su derlingumo skatinimu, taip pat ir su sėkme ir apsauga nuo nelaimių. Lyguo dainos Joninių naktį pradedamos dainuoti po vakarienės ir dainuojamos visą naktį iki pat saulės patekėjimo arba šokinėjant per Joninių laužą, arba keliaujant iš namų į namus. Jonų dieną žmonės geria alų ir valgo sūrį, tikėdami, kad kitą vasarą jiems geriau augs miežiai ir karvės duos daugiau pieno. Dainuojantys kaimyninių namų lankytojai vaišinami sūriu ir alumi. Buvo tikima, kad radęs paparčio žiedą, žmogus įgis turtus ir bus laimingas, sužinos praeities ir ateities paslaptis Tas, kuris ras paparčio žiedą, bus laimingas, nes šis gali išpildyti visus norus.
Joninių naktį aštuonis kartus šokite apsižergę šluotkotį. Tai darant, nekalbėkite ir nesijuokite. Kai tai padarysite, apžergę šluotos kotą, šokuokite prie artimiausio papartyno, bet būtinai vienas, tuomet pamatysite žydinį paparčio žiedą
Atsiliepimai