KALNELIO PILIAKALNIS SU GYVENVIETE

Kalnelio piliakalnis (dar žinomas Gurkių vardu) datuojamas X–XIII a. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, aikštelė ovali, šlaitai 4–6 m aukščio, už griovio, ant maždaug 3 m aukščio kalvelės, yra papilys su aikštele. 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1990 m. ir 2003–2004 m.), kurioje susiformavęs iki 90 cm storio kultūrinis sluoksnis, datuojamas IX–XIII a. Čia buvo rasta grublėtosios ir žiestosios keramikos, sidabrinio lydinio gabalėlių, žalvarinio kalavijo makščių apkalo fragmentų, pasaginės segės ruošinys, geležinių peilių, pentinas, yla, juvelyro plaktukų ir kt. Ant piliakalnio stovėjo žiemgalių pilis – Sidabra. Tai buvo paskutinė vieta, kurią užėmė kryžiuočiai. 1289 m. Vokiečių ordinas puolė pilį, o 1290 m., pasitraukus jos gyventojams, sudegino. Ant piliakalnio 1526 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia ir įkurtos kapinės. Sidabrės pilis – nepalaužiamos žiemgalių genties kovų su Livonijos ordinu simbolis. Pilis pirmą kartą šaltiniuose paminėta 1288 m. Tais pačiais metais buvo įkurtas ir Joniškis, vadinamas lietuviškos Žiemgalos sostine.