Turistai susiduria su problemomis – daug objektų nedirba savaitgaliais

Šiaulių TIC

Turizmo poreikiai ir galimybės plečiasi, tačiau ne visi traukos centrai geba prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Tyrimas rodo, kad lietuviai ir latviai renkasi keliones tiek savo šalyje, tiek kaimyninėje, bet susiduria su problemomis, kai muziejai ir kiti lankytini objektai, turizmo informacijos centrai  keliautojams būna neprieinami: trūksta darbuotojų, savaitgaliais (ypač sekmadieniais) nedirba. Todėl planuojant turizmo plėtrą regionuose reikia galvoti, kaip spręsti būtent šią problemą.

Tyrimas, kurį atliko Galina Bukovska (Latvija) ir dr. Vilija Malinauskaitė (Lietuva), parodė, kad daugiausia keliauti linkę latviai ir lietuviai yra X kartos, priklausantys 45–54 m. ir 55–64 m. amžiaus grupėms. Didžiausias augimas jaučiamas antrojoje grupėje, bet daugiau lėšų kelionėje linkę išleisti jaunesnės kartos keliautojai.

Jaunimas (15–24 m.) taip pat keliauja, rodo duomenys, tačiau mokslininkės daro išvadą, kad tai yra tų vyresnės kartos keliautojų vaikai, kurie keliauja kartu su tėvais. Pasak mokslininkių, šie keliautojai renkasi turistinius maršrutus tiek savo šalyje, tiek kaimyninėje – latviai keliauja į Lietuvą ir atvirkščiai, dažniausiai turistinėmis grupėmis ar su draugais.

Tyrimas rodo, kad lietuviai verslininkai dažniau keliauja į Latviją nei latviai verslininkai į Lietuvą. Vidutiniškai kelionėje keliautojai praleidžia apie penkias dienas, vykstama automobiliu, apsistojama viešbučiuose.

„Ši karta yra pereinamoji, kuri augo analoginiame pasaulyje, bet po to pradėjo naudotis elektroniniais prietaisais, internetu. Tad jiems ne problema pasistatyti palapinę, bet taip pat pageidauja minkštos lovos“, – pažymėjo dr. Vilija Malinauskaitė.

Susiduria su problemomis

Tačiau tokie keliautojai susiduria su problemomis. Pasak mokslininkių, dažnai keliautojai yra spontaniški – jeigu savaitgalį gražus oras, sėdama į automobilį ir važiuojama į kokį kraštą apžiūrėti lankytinų vietų, tikimasi aplankyti krašto muziejus, galerijas, turizmo informacijos centrus ir kitus panašius objektus. Tačiau dažnai tokios erdvės, ypač sekmadieniais, nedirba.

Būtina užtikrinti muziejų ir kitų turistinių objektų prieinamumą, bet ne mažesnė problema yra ir atsiskaitymas už paslaugas.

„Kodėl galima mobilia aplikacija bet kuriame Lietuvos krašte pasiimti ir išsinuomoti automobilį, juo nukeliauti ir palikti bet kur Latvijoje, tačiau tam, kad galėtum nusipirkti muziejaus bilietus, reikalingas žmogaus dalyvavimas? Trūksta darbuotojų, jie nenori dirbti savaitgaliais ar kitu laiku – tai yra pagrindinė regionų problema, tačiau išeina uždaras ratas – turistai negali apsilankyti muziejuje, pastarasis nesurenka pinigų, o keliautojai gali pamatyti labai mažai“, – problemą įvardijo mokslininkė.

Galimybės neišnaudojamos

Pasak mokslininkių, vykstant skaitmenizacijai, paslaugos jau yra plečiamos, bet tinkamai neišnaudojamos visos šiuolaikinės galimybės. Jau dabar kai kuriuose muziejuose, galerijose prieinamos interaktyvios ekspozicijos, audiogidai, virtualios ir papildytosios realybės paslaugos – vadinasi vartotojas lengvai gali susipažinti su ekspozicija. Todėl kitas žingsnis, pasak mokslininkių, būtų šių paslaugų prieinamumo užtikrinimas.

„Galimybių tam yra daug, technologijos jau daug ką leidžia – pavyzdys galėtų būti „Traffi“ programėlė, kurioje galima įsigyti viso viešojo transporto bilietus. Technologijos galėtų užtikrinti ir lengvą įėjimo bilietų apmokėjimą, leistų ir mažesniems kraštotyros muziejams sudaryti galimybę keliautojams mokėti už paslaugas banko kortele bei pagerintų lankytojų apskaitą. Dažnai maži muziejai negauna bankinio mokėjimo terminalų, nes jų apyvarta per maža, o vartotojai negali apžiūrėti ekspozicijos, nes neturi grynųjų pinigų“, – naudas įvardijo mokslininkės.

Technologinė plėtra

Naujo išrasti nereikia. Kaip pranešime nurodė mokslininkės, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai kuriuose viešbučiuose ar kituose turizmo informacijos centruose, jau galima išsinuomoti automobilį, kuriame įdiegtas turistinis maršrutas. Naudodamiesi kelionėms pritaikytais audiogidais, keliautojai ne tik aplanko lankytinas vietas, bet ir sužino naudingos informacijos.

„Technologijos leidžia išnaudoti galimybes plačiai. Tai padaroma nesudėtingai, praktika užsienyje jau taikoma, reikia tik mokytis iš gerųjų patirčių ir diegti daugiau technologijų, kurios didintų turistinių objektų prieinamumą“, – pastebėjo mokslininkės.

Bendradarbiavimo svarba

Šia linkme dirba Šiaulių turizmo informacijos centras. Jo vadovė Rūta Stankuvienė pristatė naują, jau pripažinimo sulaukusį projektą – tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“. Dabar tai Lietuvos ir Latvijos regionus apimantis turistinis maršrutas, į kurį įsitraukia turizmo informacijos centrai, muziejai, galerijos, verslas.

„Kultūros kelias turi remtis kultūros paveldu. Nėra lengva įtraukti verslą. Projektas dažnai baigiasi ir partneriai nebeatnaujina informacijos. Tuo klausimu reikia daug ir aktyviai dirbti. Be verslo ir turizmo partnerystės nieko nebus“, – teigė Rūta Stankuvienė.

Finansavimo galimybės

„Baltų kelias“ ir kiti panašūs projektai įgyvendinti finansuojant Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programai. Baltų vienybės dienos proga Joniškyje surengtame turizmo forume Inga Ringailaitė, šios programos atstovė, supažindino dalyvius su ateities perspektyvomis.

Pasak pranešėjos, per ankstesnį laikotarpį skirtas 66 mln. Eur finansavimas, finansuoti 132 projektai. Lėšos skirtos regionui, kuriame gyvena daugiau kaip du milijonai gyventojų (Latvijoje ir Lietuvoje esančiuose regionuose).

Tikimasi, kad artimiausiu metu Europos Komisija patvirtins naujojo 2020–2027 m. programavimo periodo programos dokumentą, kuriame projektams bus skirti 29 mln. Eur.

„Norime palengvinti paraiškų rengimą ir administravimą, tad ketiname taikyti supaprastintų išlaidų metodus, supaprastinti ataskaitas. Norėtume pirmąjį kvietimą teikti projektų paraiškas paskelbti dar šiemet, tikėtina lapkričio pabaigoje“, – teigė projektų vadovė.

Gerosios patirtys

Baltų vienybės dieną surengtas turizmo forumas buvo skirtas pasidalinti gerosiomis patirtimis, Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo turizmo srityse plėtros galimybėmis.

Bendradarbiavimo tarp dviejų valstybių patirtimis ir įgyvendintais projektais dalijosi Inesė Turkupuolė-Zilpurė (Latvija), kuri pristatė kelionių akcijos „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje“ projekto patirtis. Aija Neilandė (Latvija) pasidalijo patirtimi įgyvendinant jungtinį pėsčiųjų tako „Miško takas, jūros takas“ projektą. Gita Vilčiauskienė pristatė Baltų vienybės dienos tradicijų formavimosi Lietuvoje tyrimo rezultatus.

Vieta ir data pasirinkta neatsitiktinai – Baltų vienybės diena švenčiama rugsėjo pabaigoje, menant Saulės mūšio dieną. Manoma, kad šis mūšis vyko Joniškio rajone, kai jungtinės žemaičių, lietuvių ir žiemgalių pajėgos atrėmė Livonijos ordino puolimą.

Turizmo forume sveikinimo žodžius tarė Seimo Šiaulių krašto bičiulių grupės nariai: Stasys Tumėnas, Liudas Jonaitis ir Rima Baškienė. Joniškio krašto ir Latvijos regiono bendradarbiavimo svarbą įvardijo pabrėžė Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Tomas Armonavičius.

Forumo dalyviams istorijos mokslų daktaras Gvidas Slach pristatė Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamąją parodą „Saulės mūšis 1236 m.“. Gyvosios archeologijos praktikas Gvidas susirinkusiesiems papasakojo apie šio krašto archeologinius ypatumus ir istorinę svarbą.

Apeiginio folkloro grupė „Vilkijos“ (vadovė Rita Kipšaitė-Balčiūnienė) atliko Žiemgalos krašto dainų, sutartinių, priminė bendrą archajišką abiejų tautų istoriją.

Forumo pranešimų klausėsi apie 70 dalyvių iš visos Lietuvos ir Latvijos.  Vaizdo medžiaga lietuvių ir latvių kalbomis bus paskelbta „Baltų kelio“ Youtube paskyroje.

Foto Šiaulių TIC archyvo / R. Parafinavičiaus nuotr.

Tekstas parengtas įgyvendinant 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektą Nr. LLI-447 „Baltų kultūros pažinimo skatinimas ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“, (ark. „Explore Balts“).

Projekto biudžetas 870 tūkst. Eur, iš jų 739 tūkst. Eur – Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas.

Už šio pranešimo turinį atsako Šiaulių turizmo informacijos centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Atsiliepimai

Komentuoti