KURŠIŲ PASAULIS IŠ AKMENS IR VANDENS

Atgimstančios gamtos metas – nuostabi proga keliauti „Baltų kelio“ Kuršių ratu. Pakeliui bus daug akmenų ir gintaro – kaip ir prieš šimtus metų. Taip pat – daug vandens – jūros, upių, krioklių, pelkynų. Maršrutas vingiuoja neįtikėtinais gamtos kampeliais, priartėdamas ir nutoldamas nuo Baltijos jūros. Vasarą visi trauks į pajūrį, o dabar juk pats laikas keliauti lėčiau ir pažinti unikalų kuršių palikimą, pajusti, kaip gyveno mūsų kone atšiauriausio krašto protėviai.

Daugelis keliautojų ir net kultūros žinovų galvoja, kad kuršių palikimas yra išnykęs, tai – netiesa. Šis paveldas išsaugotas ir išradingai pateiktas smalsuoliams. Nagingi rekonstrukcijos meistrai yra atkūrę nemažai dalykų. Lietuvoje ir Latvijoje dar yra daug kuršių gyvenimą menančių vietovių bei turistinių objektų.

Kuršių paveldas Latvijoje

Jei norite susipažinti su kuršių gyvenimu iš arti, jums būtinai reikia aplankyti „Kuršių vikingų gyvenvietę“ Grobinioje. Čia sužinosite, kad kuršiams jūra ir upės buvo svarbūs vandens keliai, neatsiejama jų gyvenimo dalis, jungusi su kaimyninėmis gentimis ir tolimomis šalimis.

Grobinia © Nuotr.  A. Gustovskis

Šioje kelionėje neapsieisime be baltų aukso – gintaro, taip pat – akmenų. Jų gausu tiek Lietuvoje, tiek Latvijos kuršių žemėse. Kaip dera vandeningam kraštui, vienas iš turistinių objektų – takas per Dunikos pelkes. Kas išbando, pajunta, kad pelkės traukia mūsų sielas – tarsi protėviai šauktų, tarsi mes iš pelkių į pasaulį būtume išbridę.

Galima daug pasakoti apie paslaptingą kuršių vietovę – Papę. Vieni sako, kad tai kurortas, kiti – gamtos rezervatas, tačiau čia senovėje karaliavo ne tik gamta. Aplink ežerą randama senovinių kulto vietų. Jei gerai ieškosite, vienoje turistinėje sodyboje aptiksite 1100 metų senumo skroblinę valtį, keletą senovinių rakandų.

Tai būtų tik įžanga į tikrą pažinimo lobyną, kurį visiems yra parengęs aktyvaus turizmo centras „Kuršių vikingų stovykla“ Grobinioje, Alandės upės slėnyje. Nuo VII iki IX a. Alandės krašte kartu gyveno kuršiai ir skandinavų keliautojai. Norite būti keliautojais? Sėskite į kuršių valtį ir vykite į pažintinę kelionę.

Grobinios architektūrinis ansamblis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jį sudaro keli archeologiniai paminklai: Skroblų kalnas su piliakalniu ir senamiesčiu, Priedieno, Atkalnų, Smukumų ir Poranų senkapiai. Beje, paskutinį gegužės šeštadienį čia vyksta gyvosios istorijos festivalis „Seeburg“, kur galima pamatyti senųjų kovų rekonstrukcijas, išbandyti senuosius amatus.

Paviluostas © Nuotr. A. Gustovskis

Beje, netoliese yra Paviluostas, o jei latviškai – Pavilosta. Tai vienas žavingiausių miestelių, į kuriuos verta užsukti. Be to, kad čia galima paskanauti tik pajūriui būdingos rūkytos šviežiai pagautos žuvies, šioje vietoje tvyro tikra mažo Baltijos uosto dvasia. Maži laivai iš mažo užutėkio pro mažus vartus nuolat kursuoja į neužmatomą jūrą.

Gamta viską pamena

Kitas unikalus kuršių krašto miestas – Kuldyga. Nuo Pavilostos ne taip ir toli. Tiesa, pakeliui bus dar keletas turistinių maršruto objektų, apie kuriuos plačiau galima rasti baltukelias.lt svetainėje.

Kuldygoje be pasakiško senamiesčio būtina aplankyti ir grandiozinį mūsų kraštams gamtos reiškinį – Ventos slenkstį. Tai – plačiausias Europoje krioklys, jo plotis siekia 270 metrų. Šiltesniu oru krioklį galima pereiti pėsčiomis, o pavasarį – pamatyti skraidančias žuvis, kurios, ieškodamos neršimo vietos, stengiasi peršokti krioklį, iš visų jėgų plaukdamos prieš srovę.

Jei jau ieškome ne tik gamtos lobių, Kuršių rate rasime Staldzenės statųjį krantą. Mes turime savo Olando kepurę, o Latvijoje, visai šalia Ventspilio, panašus skardis neužmatomo ilgio. Tokie pasaulio sukūrimo ir stichijų maišaties vaizdai lydi didelėje vakarinio kranto dalyje.

Čia ne šiaip gražu. Būtent Staldzenėje buvo rastas lobis – bronzos dirbinių rinkinys, pagamintas maždaug VII a. pr. Kr. Manoma, kad lobis, kažkada užkastas kopų smėlyje, yra seno skandinavų laivo katastrofos liudininkas. Lobį galima apžiūrėti Ventspilio muziejuje.

Jei jau nusprendėme keliauti Kuršių ratu, verta aplankyti Embutę. Tai – vaizdingas gamtos užkampis, į kurį neveda joks asfaltas. Mažiausiai 20 kilometrų į visas puses – žvyrkelis. Dabar tai gamtos oazė, tačiau istoriniai likučiai byloja apie verdantį gyvenimą kuršių laikais. XIII a.  čia apsistojo ir vokiečių ordinas. Iš šios vietos ordino nepajėgė išrūkyti pats karalius Mindaugas. Pabudus čia anksti rytą, įkvėpus sodraus tyro oro, palydėjus per rūkus kylančią saulę, supranti, kodėl mūsų protėviams ši vieta atrodė ideali gyvenimui.

Ledo ir akmens vaikai

O dabar – apie lietuvišką kuršių žemę. Patikėkite, tai ne tik vietovardžiai su priesaga „alis“, bet ir atšiauraus protėvių pasaulio paminklai. Pavyzdžiui, Vaclovo Into akmenų muziejus byloja tikrą mūsų kilmę – esame ledo ir akmens vaikai. Juk po ledynmečio, sunešusio riedulius, čia pradėjo gyventi kuršių ir mūsų protėviai. Jiems teko įdirbti akmenuotą dirvožemį. Galima sakyti, kad ant šių akmenų buvo pastatyta visa kuršių mitologija, kulto esmė. Jei pažvelgtume plačiau, tai netoli Mosėdžio esanti Orvydų sodyba būtų gana šiuolaikiška senosios religinės pasaulėjautos išraiška.

Apuolė – dar vienas vardas, liudijantis kuršių epochą. Apuolės piliakalnis – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė Lietuvoje, kur kažkada buvo viena garsiausių ir didžiausių kuršių pilių. IX a. Apuolėje buvo Ceklio žemės politinis, karinis ir ekonominis centras.

Apuolės piliakalnis © Nuotr. D. Ragauskaitė

Lietuvos ir Švedijos archeologai Apuolės piliakalnyje rado unikalų ąžuolinį šulinio rentinį. Visa tai ir dar daugiau galima pamatyti kasmetiniame istorinių rekonstrukcijų festivalyje IX a.  stiliumi. Ant Apuolės piliakalnio kiekvieną rugpjūčio mėnesį vyksta „Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis“ – inscenizuotos kuršių ir vikingų kautynės,  viduramžių amatų pristatymai.

Dar vienas amžinas kuršių palikimo sargas – Platelių ežeras. Jis didžiausias ir gražiausias kuršių Ceklio žemės ežeras. Jame yra 7 salos, ežero gylis siekia 46 metrus. Senieji Platelių ežero salų pavadinimai, legendos ir padavimai apie ežerą leidžia tvirtinti, kad senovėje ežeras buvo laikomas šventa vieta ir jam buvo aukojamos aukos.

Beje, ežero dievybe buvo laikoma kumelė, kurios niekas negalėjo apjodyti. Kumelė ganėsi viename iš šių pusiasalių – Kreiviškių ar Auksalės. Pastarasis taip pat buvo laikomas šventa vieta. Ąžuolų sala kažkada buvo gyvenama, o Pilies saloje anksčiau buvusi mūro pilis, kurią su sausuma jungė maždaug 300 metrų ilgio tiltas.

Na, o jei sugalvosite vėl grįžti prie jūros, Palangoje būtinai – kaip ir kasmet esate įpratę – aplankykite Birutės kalną. Ne vien dėl legendos. Ši vieta, panašu, išties buvo svarbi kuršiams. Pakalnėje buvo gyvenvietė, kurioje archeologai rado daug pastatų liekanų, geležies, bronzos ir keramikos gaminių.

© Nuotr.  Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras  

Visą kelionę rekomenduotume pabaigti Klaipėdos rajono turizmo informacijos centre, kuriame neseniai buvo atliktas patalpų atnaujinimas. Čia esančioje interaktyvioje nuotraukų būdelėje galima pasidaryti išskirtinę nuotrauką su tikrais kuršiais. Centre lankytojams pristatomas ir interaktyvus žemėlapis, supažindinantis ne tik su kuršiais, jų gyventomis žemėmis, bet ir Klaipėdos rajono piliakalnių maršrutu. Lankytojai taip pat kviečiami išmėginti virtualų turą ir, užsidėję specialius akinius, nusikelti į šių laikų kuršių kaimelį ant Kalniškės piliakalnio.

 

Atsiliepimai

Komentuoti