Rudaminos piliakalnis – Prelomčiškės piliakalnis – Radžiūnų piliakalnis – Alytaus piliakalnis – Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus – Merkinės piliakalnis – Klonių kalno Gaidžio kopa – Šaudzyklos – Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras Marcinkonyse – Drevinės bitininkystės bityno ekspozicija – Margionys – Informacinis centras Girios aidas – Švendubrės kaimas su Didžiuoju akmeniu ir Raigardo slėnio vaizdais – Leipalingis.
Nuvažiuojamas atstumas nuo Lietuvos–Lenkijos sienos – apie 220 kilometrų.
Trukmė – 2 dienos.
Leiskitės į kelionę, kurioje kiekvienas žingsnis ves gilyn į praeitį – į paslaptingą jotvingių žemę, kur piliakalniai mena karžygių kovas, legendos atgyja šnarančiuose miškuose, o upių ir ežerų atspindžiuose dar juntamas senųjų dievų alsavimas. Tai maršrutas, kuriame susipina gamtos didybė, istorijos atgarsiai ir sakmių magija.
Kelionę kviečiame pradėti nuo Rudaminos piliakalnio, kur kadaise išdidžiai stūksojo kunigaikščio Ringaudo pilis. Užkopę ant piliakalnio, pajusite, kaip tylus vėjas atneša kovų aidą ir legendų kuždesį – galbūt net išgirsite narsios mergaitės Raudonės žingsnius. Sakoma, kad piliakalnyje glūdi užkeikti lobiai, o tolumoje atsiverianti panorama primena apie laiko nepajudinamus horizontus.
Dusios ežero pakrantėje Prelomčiškės piliakalnis saugo legendą apie merginą Onelę ir jai pasipiršusį velnią, kuris, sakoma, ir supylė šią kalvą. Užlipę į viršūnę regėsite „Dzūkų jūrą“, pajusite paslaptingą vandens ir žemės jungtį, kur mitai susilieja su tikrove.
Vidzgirio botaniniame draustinyje, Nemuno pakrantėje stūkso Radžiūnų piliakalnis, kurį supa 9 km ilgo pažintiniai takai. Legenda byloja, kad du broliai kunigaikščiai supylė šį kalną, o archeologiniai radiniai liudija gyvenvietę čia buvus jau II–V amžiuje.
Alytaus piliakalnis – vieta, kur legenda apie Alytą ir vaidilutę Mirgrausėlę gyva iki šiol, o šalia piliakalnio tekančiame Alytupio upelyje gyvena stebuklingos varlės – sakoma, jos gali atnešti meilę. Netoliese – aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas, iš kurio Nemunas atsiveria tarsi iš senųjų dievų akiračio.
Legendos apie piliakalnius – tai gyva atminties forma, supažindinanti su protėvių pasaulėžiūra. Tokie patys yra ir patarlės, priežodžiai, liaudies dainos, kuriuos rinko Vincas Krėvė-Mickevičius. Jo memorialiniame muziejuje Subartonyse išvysite knygų rankraščius, asmeninius daiktus, išgirsite istorinių pasakojimų apie buitį, kurią rašytojas taip meistriškai perteikė kūriniuose.
Nuo Merkinės piliakalnio atsiveria įspūdinga Nemuno ir Merkio santaka – lyg pati gamta čia būtų apsisprendusi susitikti. Tai viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje, kur galimai Jogaila suteikė Magdeburgo teises Merkinei ir Vilniui.
Šis kraštas išsiskiria itin lengvu ir smėlėtų dirvožemiu, o Klonių kalnas (Gaidžių kopa) – gyva, slenkanti žemyninė kopa giriose stebina baltu smėliu ir vėjo kuriamomis formomis. Čia galima pajusti tikrą pajūrio dvasią, tik vietoje bangų jus lydės smėlio švilpimas.
Smėlynai čia visur – tiek lygumose, tiek kalvose ir upių krantuose. Šaudzyklos kalnas tarpukariu buvo lenkų šaudykla, kurią vėliau perėmė vokiečiai – kalno papėdėje buvo įrengti mediniai bėgiai su vagonėliu-taikiniu, į kurį šaudydavo iš pamiškėje stovėjusio namuko, o nepataikytas kulkas „sugerdavo“ aukštas šlaitas.
Vienas didžiausių pagal plotą Lietuvos kaimų su autentiška medine architektūra ir gyva etnografija – Marcinkonys. Čia veikia Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras, kuriame sužinosite apie apeigas, amatus, senąsias gyventojų paslaptis – nuo žvakių liejimo iki liaudiškų dainų, lydėjusių žmones nuo gimimo iki mirties.
Gyvas gamtos ir žmogaus bendrystės simbolis – senieji dreviniai aviliai medžiuose, kuriuos iš arčiau pažinti kviečia Drevinės bitininkystės bityno ekspozicija.
Visus kelionės rūpesčius, pasak Margionių kaimo gyventojų, gali nuplauti „Bobos daržo“ šaltinis – vieta, kur trykštantis krištolo skaidrumo vanduo, burbuliuojančios burbaklės ir šalia stūksanti keturkamienė liepa kuria ypatingą aurą.
Vos keli kilometrai nuo Margionių – ir atsidursite „Girios aido“ muziejuje. Tarsi iš pasakos išnirusiame namelyje gamta ir menas susilieja į viena – ekspozicijos apie miško gyvenimą, medžio drožiniai ir mitais alsuojančios skulptūros leidžia pajusti miško dvasią.
Toliau kelias veda į Švendubrės kaimą, kurio gatvės saugo XIX a. dzūkiško kaimo vaizdą. Čia rasite vieną įspūdingiausių mitologinių objektų – Velnio akmenį. Sakoma, kad jis dengia įėjimą į po žeme nugrimzdusį Raigardo miestą. Ši vietovė taip pat įkvėpė ir M. K. Čiurlionį sukurti garsųjį triptiką „Raigardas“.
Kelionę užbaikite Leipalingyje, miestelyje, kurio vardas mena jotvingių laikus. Aplankykite senąjį dvarą, pasivaikščiokite po parką, o jei lankysitės vasarą, sudalyvaukite Jotvingių šventėje, kurioje atgyja senosios apeigos, amatai ir karingoji protėvių dvasia.
Šis maršrutas – tai ne tik pasivaikščiojimas po gamtą, bet ir paslaptinga kelionė į baltų mitologijos pasaulį: šaltiniai, kuriuose gimsta vaikai, akmenys, dengiantys paslaptingus požemius, miesteliai, kurių vardai mena jotvingių laikus. Čia viskas alsuoja sakmėmis, o miškų ramybė kviečia įsiklausyti į senosios Lietuvos balsą.
.jpg)
_5_11zon.jpg)
_1_11zon.jpg)
.jpg)
_4_11zon.jpg)
_5_11zon.jpg)
_8_11zon.jpg)
Atsiliepimai