Vygrių nacionalinis parkas – Ciso kalnas (Kukmedžių kalnas) – „Suvalkų Fudžijama“) – Jotvingių atminimo kambarys Šiurpiliuose – Šiurpilio Pilies kalnas – Suvalkų kraštovaizdžio parkas (Turtulas) – Bachanavo gamtos rezervatas – Apžvalgos bokštas ant Lazdynų kalno – Mozūrijos druskų garinimo bokštai Geldapėje – Geldapės vandens bokštas – Gražioji kalva (Piękna Góra netoli Geldapės) – Kukmedžio raguvos gamtos rezervatas – Bizonų aptvaras Voliske – Goldapivo ežeras (Kruglankės) – Stare Juchy apžvalgos bokštas – Piliakalnis Rogaliuose – Vandens bokštas Elke – Pakrantės bulvaras prie ežero Elke
Nuvažiuojamas atstumas – apie 250 kilometrų.
Trukmė – 2 dienos
Atraskite kraštą, kuriame kalvos susitinka su ežerais, o gamta persipina su senųjų baltų ir jotvingių istorija. Maršrutas „Tarp jotvingių kalvų ir ežerų“ veda per gražiausius Suvalkų ir Kalvotųjų Mozūrų kampelius – nuo laukinių nacionalinių ir regioninių parkų, per piliakalnius ir atminties vietas, iki kurortinių miestelių ir vaizdingų bulvarų. Kiekvienas šio kelio žingsnis priartina prie šio nepaprasto krašto paslapties.
Šis maršrutas – tai kelionė per Suvalkų ir Kalvotųjų Mozūrų širdį – kraštą, kupiną vaizdingų kalvų, spindinčių ežerų ir senųjų baltų pėdsakų. Čia, tarp miškų tylos ir ledynų suformuotų slėnių, dar juntama jotvingių – karingos tautos, kadaise gyvenusios šiose žemėse – dvasia.
Kelionė prasideda Vygrių nacionaliniame parke, kur Vygrių ežeras, apsuptas miškų ir pelkių, atsiveria visu savo grožiu. Tai kraštovaizdis, beveik nepakitęs nuo senųjų baltų laikų. Iš čia kelias veda į Ciso kalną Gulbiniškėse, dar vadinamą „Suvalkų Fudzijama“. Kūgio formos kalva išsiskiria kraštovaizdyje, o nuo jos viršūnės galima išvysti beribę laukų, miškų ir ežerų mozaiką.
Netoliese plyti Šiurpyliai, laikomi jotvingių žemių širdimi. Čia esanti Jotvingių atminimo kambarys saugo archeologinius radinius ir pasakoja apie šios didžios genties kasdienį gyvenimą bei tikėjimus. Virš kaimo stūkso Pilies kalnas, kur kadaise stovėjo jotvingių gynybinė pilis. Vaikštant senaisiais pylimais, galima pajusti žemėje išsaugotą istoriją.
Maršrutas driekiasi per Suvalkų kraštovaizdžio parką, seniausią Lenkijoje. Tai ledynų kraštovaizdžių žemė – gilių ežerų duburių ir bangų pavidalo kalvų. Turtule yra parko būstinė, iš kurios galima keliauti į Bachanovo gamtos rezervatą. Dar vienas įspūdingas taškas – apžvalgos bokštas ant Lazdynų kalno, iš kurio atsiveria slėnių ir ežerų panoramos, primenančios baltų sagas ir legendas.
Toliau kelias atveda į kurortinę Geldapę. Čia, tarp Morūrijos druskų garinimo bokštų aromatų, galima giliai įkvėpti – šis aromatas gydantis. Iš Geldapės vandens bokšto matosi Romintos giria, o nuo netoliese esančios Gražiosios kalvos akys aprėpia plačias panoramas, siekiančias ir vaizdus už Lenkijos sienos.
Toliau laukia gamtos ir jos gyventojų pažintis. Kukmedžio raguvos gamtos rezervate senieji medžiai kuria šventų baltų girių atmosferą, o bizonų aptvare Voliske galima iš arti išvysti šiuos didingus gyvūnus, kadaise baltų laikytus šventais. Prie Goldapivo ežero Kruklankuose kraštovaizdis tampa švelnesnis, kviečiantis į poilsį ir apmąstymus. Netoliese esantis apžvalgos bokštas Stare Juchy suteikia galimybę dar kartą pažvelgti į plačias ežeringas apylinkes.
Rogaliuose laukia piliakalnis – senoji „pilies vieta“, viena iš daugelio, kur baltai ir jotvingiai statė savo gynybines gyvenvietes. Čia stipriausiai pajuntamas jų ryšys su žeme.
Paskutinė stotelė – Elkas. Iš istorinio vandens bokšto galima gėrėtis miesto ir ežero vaizdu, o pasivaikščiojimas pakrantės bulvaru – puiki kelionės pabaiga, jungianti istoriją, šiuolaikinį gyvenimą ir Mozūrijos gamtos grožį.
Maršrutas „Tarp jotvingių kalvų ir ežerų“ – tai daugiau nei turistinis takas. Tai kelionė per laiką ir erdvę – nuo senųjų baltų ir jotvingių legendų, per tylą saugomų parkų bei rezervatų, iki šiandieninių kurortų ir gyvų miestų. Tai pasakojimas apie žemę, kurioje gamta ir istorija gyvena greta, kurdamos nepakartojamą grožiu ir paslaptimi alsuojantį kraštovaizdį.
Atsiliepimai