Šiaulių turizmo informacijos centras

BALTŲ KELIAS. DIDYSIS JOTVINGIŲ KELIAS LIETUVOJE

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
Lengvas
300 km
23 val.
19
Maršruto danga
70% Asfaltas
27% Žvyrkelis
3% Miško kelias

Šilelio pažintinis takas – Šventasis šaltinėlis – Pavištyčio piliakalnis – Vištyčio regioninio parko lankytojų centras – Vištyčio akmuo Tadarinės pėsčiųjų takas „Keliaukim protėvių takais“sodyba Dobilynė“Kačergų kalnasKalvarijos krašto muziejus. Informacijos centrasEtnografinė Prano Dzūko sodybaŽuvinto rezervato lankytojų centro ekspozicijaArcheologijos muziejus, Alytaus kraštotyros muziejaus filialasKeramikos dirbtuvės „Vienaragių šilas“ Liškiava su piliakalnių kompleksu prie NemunoDruskos studijaDzūkiškų bandų kepimasSnaigyno (Veisiejų) apžvalgos bokštasLazdijų krašto muziejusAkmenų muziejus Jotvingių kiemas.

Nuvažiuojamas atstumas – apie 300 kilometrų.

Trukmė – 2–3 dienos pasirinktinai.

Kelionė po jotvingių žemes – tai žingsnis į paslaptingą, kalnuotą ir miškų apgaubtą kraštą, kuriame gyveno karinga baltų gentis. Jotvingiai paliko daug pėdsakų šiame regione – nuo akmenimis apkrautų pilkapių iki piliakalnių, menančių senųjų gynybinių įtvirtinimų didybę. Ši gentis, garsėjusi žemdirbystės įgūdžiais ir kovų drąsa, kūrėsi pietinėje Užnemunėje, jų žemės driekėsi ir dabartinės Baltarusijos bei Lenkijos teritorijose.

Atvykdami iš Lenkijos, Lietuvos pusėje iš karto įvažiuojate į Vištyčio regioninį parką, kuriame saugomas Sūduvos kalvyno kraštovaizdis, jo gamtinė ekosistema ir kultūros paveldo vertybės. Pažintį su šia saugoma teritorija kviečiame pradėti žygiuojant Šilelio pažintiniu taku, kuris vingiuoja vaizdinga Vištyčio ežero pakrante – vietomis nuolaidūs šlaitai gali šauti į 50 metrų aukštį. Jei pakelsite galvas aukštyn, pamatysite medžiuose įsitaisiusią „Raganos šluotą“, drevėtus medžius, aukščiausią Vištyčio eglę, o tako pusiaukelėje rasite Šventąjį šaltinėlį, nuo kurio galėsite arba grįžti atgal, arba toliau keliaut iki regyklos „Vaizdas į Romintos girią“.

Pavištyčio piliakalnis stūkso tarsi stebėtojas – jis matė ne vieną apeiginę ugnį ir girdėjo ne vieną sutartinę. Tai pats aukščiausias iš visų Vilkaviškio rajone esančių piliakalnių, siekiantis 229,5 metrų virš jūros lygio. Daugiau apie šio krašto vertybes sužinosite apsilankę Vištyčio regioninio parko lankytojų centre.

Sakoma, kad Vištyčio apylinkėse žmonės renka du derlius – vieną akmenų, o vėliau jau ką gamta ir darbas užaugino. Tad šiame akmenų krašte siūlome apsilankyti prie Vištyčio akmens, saugančio ne vieną legendą iš tų, apie kurias liudija jo viršuje įminta velnio pėda.

Tadarinės miške esantis pėsčiųjų takas „Keliaukim protėvių takais“ veda ne tik pro samanotus medžius, bet ir per laiką. Sako, čia vaikščiojo vilkai, o jų pėdsakais sekė senieji žyniai. Tai stebuklinga vieta, kuri kartu ir baugina, ir ramina. Čia vaikščiodami kontroliuokite savo mintis ir troškimus labai atidžiai, nes visata gali išpildyti viską, apie ką eidami galvosite.

Jei jau norėsite sustoti nakvynės, jus mielai priims sodyba „Dobilynė“.

Greta Lenkijos sienos esantis Kačergų kalnas, manoma, buvo stabų vieta, kur vyrai kalė ženklus į akmenis, o moterys rodė pagarbą deivei Laimai.

Kalvarijos krašto muziejuje kaupiami, saugomi ir visuomenei pristatomi eksponatai, susiję su krašto istorija, etnografija, šių dienų kultūra, asmenybėmis, kuriomis didžiuojasi vietiniai.

Piliakalnių būta įvairių paskirčių: vieni buvo žvalgybai, kiti gynybai, o ant trečių gyveno bendruomenės, šalia jų kūrėsi sodybos, kuriose šiandien pristatomas baltų buities ir gyvensenos paveldas. Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje galima iš arčiau susipažinti su XX a. pradžios amatais, kasdienio darbo ritmu, atėjusiais iš jotvingių laikų. Čia pat galite praleisti naktį ant šieno.

Paukščiai, nendrynai, pelkės – visa tai laikyta šventviečių vartais, o Žuvinto biosferos rezervatas yra viena iš nedaugelio vietų, kur lankytojams suteikiama galimybė gyvai stebėti ir girdėti niekad nenurimstantį ežero gyvenimą.

Alytaus archeologijos muziejaus ekspozicija atveria žemės gelmėse slypinčią atmintį – čia guli amuletai, urnos, ietys, molio lipdiniai. Pagal jotvingių genties papročius tikėta, kad sielos įsikūnija medžiuose, tad muziejuje aplankykite ekspoziciją „Kai sieloms neliko medžių“ ir sužinosite Alytaus krašto istorijos ištakas.

Apie piliakalniuose buvusį gyvenimą pasakoja įvairūs archeologiniai radiniai, dažniausiai – molio šukės, tad Merkinėje apsilankykite keramikos dirbtuvėse „Vienaragių šilas“, kur ir patys galėsite prisiliesti prie keramikos dirbinių atsiradimo.

Rekomenduojame palepinti gomurį vienoje iš Merkinėje esančių maitinimo įstaigų.

Liškiavos piliakalnis su išlikusiomis pietvakarinio bokšto liekanomis traukia ne tik dėl gražių vaizdų į Liškiavos bažnyčią ir Nemuną, bet ir dėl sklandančių pasakojimų apie tai, kad čia, rengiantis atremti kryžiuočių puolimus, buvo statoma pilis, tačiau galimai dėl pergalės prie Žalgirio statybų atsisakyta, jos apleistos.

Vienas iš gausos ir amžinybės simbolių senovės žmonėms buvo druska, o šio mineralo gausu Druskininkų vandenyse, tad kviečiame apsilankyti „Druskos studijoje“, kur iš anksto susitarę galėsite sužinoti, kaip išgaunama druska, patirti jos plastiškumą, gebėjimą virsti skulptūrėle.

Seniau maistas nebuvo labai lengvai gaunamas, reikėdavo nemažai darbo įdėti, tad dzūkiška banda – tarsi maža saulė, kepama iš pagarbos gamtos dosnumui. Rimos seklyčioje bandos dedamos ant kopūsto lapų ir kepamos duonkepyje, iškūrentame beržinėmis malkomis. Iš anksto užsisakę galite mėgautis neatrastais skoniais ir senosiomis tradicijomis.

Tarsi vėjo sūkurys Snaigyno (Veisiejų) apžvalgos bokštas kviečia pakilti į 15 metrų aukštį ir stebėti platybes – vandenis, takus, medžių viršūnes ir dangų.

Lazdijų krašto muziejaus ekspozicijoje susijungia šio kelio patirtys: padavimai, žmonių buitis, šventės, archeologiniai radiniai.

Kelionę Lietuvoje užbaigsime mistiškame privačiame Donato Mazurkevičiaus akmenų muziejuje „Jotvingių kiemas“. Čia sustingusi gamtos galia mena jotvingių dievus, apeigas ir stabus.

Jotvingių kraštas vilioja savo laukine gamta, kalvotais kraštovaizdžiais ir upių slėniais, kur kadaise stovėjo medinės pilys ir skambėjo apeiginės giesmės. Esame įsitikinę, kad čia, tarp Šešupės, Nemuno ir Merkio, pajusite senųjų baltų pasaulį.

 

Kelionės eiga

Atsiliepimai

Komentuoti

Išmanioji programėlė / Audio gidas

Tai - interaktyvi, naujoviška, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė skirta Lietuvos ir užsienio lankytojams pažinti mūsų krašte esančius reikšmingus ir unikalius kultūros paveldo objektus bei žymius žmones