PAJEVONIO (KUNIGIŠKIŲ) PILIAKALNIS

Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu, – tai įspūdingas archeologinis ir istorinis paminklas, įrašytas į respublikinės reikšmės Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jis stūkso tarp Skardupio ir Ėglupio upelių, didžiuliame kyšulyje, kurio šlaitai siekia net 10 metrų aukštį. Piliakalnio aikštelė ovali, 150 x 76 m dydžio, ją juosia masyvūs pylimai ir grioviai, primenantys praeities gynybinius įtvirtinimus. Manoma, kad šioje vietoje gyventa jau pirmaisiais mūsų eros amžiais – archeologai čia aptiko romėniškų monetų, kaldintų imperatoriaus Kaligulos, Tiberijaus ir Klaudijaus laikais. 1963–1964 m. atliktų kasinėjimų metu rasta žalvarinių segių, įvijinių žiedų, smeigtukų bei kitų papuošalų, kurie šiandien saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Aplink piliakalnį plytėjusi 12 ha papėdės gyvenvietė liudija buvus didelį ir klestintį prekybos bei amatų centrą. Prie tako į piliakalnį pasitinka žilojo Krivio skulptūra, tarsi sauganti šią vietą ir jos paslaptis. Pasak padavimų, naktimis čia vis dar sužimba ugnys, kurias uždega jotvingių vėlės, saugančios savo šventąsias vietas. Taip pat pasakojama, kad senovėje Kunigiškių piliakalnis turėjo požeminį susisiekimą su Pajevonio miestelyje esančiu Žinyčios kalnu, kur dabar stovi bažnyčia. Pajevonio piliakalnis – tai vieta, kur gyva istorija ir mitai susilieja į paslaptingą legendų kupiną peizažą.