LIŠKIAVA SU PILIAKALNIŲ KOMPLEKSU PRIE NEMUNO

Liškiava – išskirtinio grožio kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, įsikūręs ant Nemuno kranto, garsėjantis savo barokine Švč. Trejybės bažnyčia ir dominikonų vienuolyno ansambliu.
Vienas įspūdingiausių objektų čia – Liškiavos piliakalnių kompleksas.
Liškiavos piliakalnis dar vadinamas Pilies kalnu, Raganos mūru ar Perkūno šventinyčia, iš kurio atsiveria kvapą gniaužianti panorama į Nemuną ir apylinkes. Piliakalnyje išlikusios XIV–XV a. pradėtos mūrinės pilies liekanos byloja apie laikus, kai ši vieta galėjo būti svarbi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinė tvirtovė. Legenda pasakoja, kad čia galėjo būti Mindaugo sostinė, o Vinco Krėvės padavimai mena mitinį valdovą Raivedį, valdžiusį šias žemes.
Liškiavos dvarvietės kalvoje aptiktas kultūrinis sluoksnis su brūkšniuotąja keramika. Detalesni tyrimai parodo, jog pirminis kalvos apgyvendinimas preliminariai gali būti datuojamas I tūkst. pr. Kr., o pati kalva, kaip ir Pilies kalnas, gali būti vadinama piliakalniu. 
Šalia piliakalnio stūkso monumentali skulptoriaus Tomo Vosyliaus skulptūra „Kirvis“, sukurta pagal unikalų archeologinį radinį – V–VII a. ornamentuotą pentinį siauraašmenį kirvį, menantį vietos kunigaikščius ir karžygius. 
Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad šiose kalvose žmonės gyveno jau prieš 4 tūkstančius metų, o rasti radiniai – molinė krosnis, brūkšniuotoji keramika, gyvulių kaulai – atveria senosios Liškiavos kasdienybės paslaptis. 
Netoliese pasitinka mistinis Raganos akmuo, kurį, anot padavimo, laumė nešė norėdama patvenkti Nemuną, tačiau užgiedojus gaidžiui jis išsprūdo ir liko gulėti šalia kelio. Aikštelėje prie piliakalnio įrengta laužavietė, grindinio akmenyse iškalti svarbiausi Liškiavos istorijos įvykiai – nuo pirmojo paminėjimo 1044 m. iki partizanų kovų pokariu.
Liškiava žavi ne tik istorija, bet ir magiška atmosfera, jungiančia piliakalnius, legendas, archeologinius lobius ir nuostabią Dzūkijos gamtą.