Siekiant glaudaus lietuvių ir latvių bendradarbiavimo, įgyvendinant projektą „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“ (LLI-187), kuriamas bendras turistinis baltų kultūros kelias. Šio turistinio kelio pagrindas – parengtos galimybių studijos. Kuo ypatinga ir kaip buvo kuriame „Baltų kelias“ galimybių studija Lietuvoje kalbiname jos rengėją – dr. Vykintą Vaitkevičių.
Galimybių studijoje išskyrėte 7 pagrindinius turistinius kelius. Kokią žinią keliautojui turėtų perduoti simboliniai maršrutų pavadinimai?
Tris apžvalginius maršrutus pasiūliau vadinti baltų genčių ratais. Numatoma, kad kelionė per Lietuvą dar bus tęsiama Latvijos pusėje, taigi puslankiai Lietuvoje pavirs tikrais ratais: Žiemgalių (pasakojantis apie baltų genčių ž e m ę – jos gelmes, paviršių, mineralus, vandenis, augalus ir tam tikra dalimi gyvūnus), Kuršių (pasakojantisapie kokias nors senovės baltų g a l i a s: politines ir valdymo, ūkines, pinigines, šventąsias dievų ir kylančias iš nepaprasto žinojimo, kur gamtoje galima atrasti vaistų ir kaip tinkamai juos naudoti) ir Sėlių (primena prigimtį – be galo seną baltų kalbų kilmę, tarmių grožį, giedamas ir grojamas sutartines, visus kitus iš s i e l o s gelmių kylančius, joje saugomus turtus).
Likę keturi maršrutai yra teminiai, jų pavadinimai tikrai susiję su simboliniu turiniu. Tad Laimės, meilės ir išminties kelias ves keliautojus lyg l a i m ė s ieškotojus vaizduotę, jausmus ir potyrius žadinančiu keliu per istorinę Nalšios kunigaikštystę (Utenos apskr.). Kelias, pavadintas kaip Algirdo Juliaus Greimo knyga „Tautos atminties beieškant“ (Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskr.) pristato plačią baltų m i t ų panoramą, pradedant bene žymiausiu pasakojimu apie dangaus dievus Saulę, Mėnulį, Aušrinę ir Perkūną; naujausi mitai bus pasakojami prie Jurgaičių piliakalnio, pavirtusio Kryžių kalnu. Didžiojo Lietuvos istorijos pasakojimo kelias susijęs su lietuvių istorine s ą m o n e. Bus lankomos vietos ir siūlomos veiklos, kurios yra prieš daugelį metų Simono Daukanto (1793–1864) ir jo amžininkų įtvirtinto pasakojimo dalis – istorinė iliustracija arba pasakojimo atspindys XX a. Lietuvos politikos, kultūros ir visuomenės veidrodyje. Ketvirtoji kelionė skirta šventajai u g n i a i. Lankomos vietos pasakos ne vien apie šios ugnies reikšmę žmogui (šildo, maitina, saugo, gydo), bet ir apie Lietuvos istorijos tarpsnį, kai šventosios ugnies Lietuvoje niekas nekurstė: 1413 m. Lenkijos karalius Jogaila su kariais išgriovė paskutinę valstybinę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės šventovę Betygalos apylinkėse prie Dubysos, o 1994 m. ant Šatrijos šventoji ugnis vėl buvo įkurta.
Visą interviu skaitykite: https://www.etaplius.lt/kur-drieksis-baltu-kelias
Atsiliepimai